- bubumt
- bubum̃t interj., bubùmt iškritimo, parvirtimo ar sudavimo garsui žymėti: Naktį tik bubum̃t iš lovos ir iškritau Grg. Tik bubùmt vaikas ir aprietėjo Vvr. Bubùmt ir atguliau, ir pavirtau Šts. Bubùmt ir atsiklaupė Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.